Vilnius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:

54° 40′ 40″ N, 25° 17′ 30″ E

Vilnius

54° 40′ 40″ N, 25° 17′ 30″ E

Valstybė

Lietuva

Savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė

Gyventojų (2008)

555 613

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vìlnius
Kilmininkas:	Vìlniaus
Naudininkas:	Vìlniui
Galininkas:	Vìlnių
Įnagininkas:	Vìlniumi
Vietininkas:	Vìlniuje

Miesto vėliava

Vilnius – Lietuvos sostinė ir didžiausias šalies miestas, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras. Įsikūręs Neries ir Vilnios santakoje. Vilnius yra arkivyskupijos centras, nuo 1579 m. - universitetinis miestas. Mieste yra 45 pašto skyriai (centrinis LT-01001).

Turinys

1 Istorija
2 Pavadinimo kilmė
3 Demografija
4 Geografija
- 4.1 Klimatas
  - 4.1.1 Vidutinė temperatūra Vilniuje
5 Kultūra
6 Miesto objektai
7 Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 7.1 Aukštosios mokyklos
- 7.2 Bendrojo lavinimo mokyklos
8 Kraštinės koordinatės
9 Savivaldybė
- 9.1 Istorija
- 9.2 Seniūnijos
10 Susisiekimas
11 Miestų partnerystė
12 Šaltiniai
13 Nuorodos
- 13.1 Nuotraukos
- 13.2 Religija

[taisyti] Istorija

Viena seniausių Vilniaus nuotraukų. Apie 1860 m. nufotografavo Abdonas Korzonas (1826-1865).

Vilniaus arkikatedra 1912 m.

Vilniaus panorama, XIX a.

Vilniaus žemėlapis 1934 m. okupavus Lenkijai

Dominikonų gatvė, XIX a.

[taisyti] Įkūrimas

Nėra tiksliai nustatyta kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. (ar gegužės 6 d.) Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises.

[taisyti] Plėtra

Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru.

1610 m. liepos 1 d. Vilnių nusiaubė didelis gaisras, labai nukentėjo VU, jo biblioteka ir archyvas.

[taisyti] Švedų tvanas ir Rusų armijos puolimas

„Tvano“ metu 1655 m. Vilnių pirmą kartą užėmė ir valdė Rusijos armija. Miestas buvo plėšiamas, sudegintas, didelė dalis gyventojų - apie 15 tūkst. išžudyta. Daug jų žuvo prie Žaliojo tilto bei Bernardinų Bažnyčios. Miesto augimas ilgam buvo sustabdytas. Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m. Nepaisant to, XIX a. pradžioje miesto gyventojų skaičius pasiekė 20 000 ir tai buvo vienas didžiausių Šiaurės Europos miestų.

[taisyti] Rusijos imperijos sudėtyje

Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį, kuriame veikė ir patriotinės filaretų bei filomatųorganizacijos. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko svarbai Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje. Pagal statistiką 1836 m. Vilniuje gyveno 56 tūkst. gyventojų - iš jų 20,6 tūkst. žydų (36 proc.), o 1875 m. iš 82,7 tūkst. Vilniaus gyventojų žydų buvo jau 38,9 tūkst. (47,5 proc.). 1897 m. surašymo duomenimis, Vilniaus gubernijoje gyveno net 204 261 žydai (apie 13 proc. gubernijos gyventojų). Vilniuje žydų skaičius nuo 1836 iki 1897 m. padidėjo nuo 20 646 iki 63 841, t. y. 40 proc. Didžioji jų dalis buvo ne vilniečiai, o atvykėliai iš kitur. Vilniaus gubernijos miestuose gyveno 83,6 proc. žydų, o išstūmus juos iš kaimų 1908-1911 m. jų skaičius pakilo iki 90 proc. Jau XIX a. Vilnius tapo ne tik stambiausiu žydų kultūriniu centru, kuriame veikė dešimtys jų kultūrinių ir šalpos organizacijų, stipriu tarptautinio sionizmo centru, skatinusiu reemigraciją į Izraelį, bet ir pirmos Rusijos marksistinės partijos BUND lopšiu, padėjusiu po metų pagrindus ir RSDP įkūrimui Minske. Tai sąlygojo ženklios dalies žydų bedarbystė, skurdas, o taip pat ir 1827 -1855 m. laikotarpis, kada caro Nikolajaus I įsaku mažamečiai skurdžių žydų vaikai buvo pradėti imti į rekrūtus 25 metams ir perkrikštijami.

[taisyti] Lenkų aneksija

1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1919 - 1939 m. Vilniuje veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas. Jame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. 1931 m. lapkritį Vilniuje įvyko susidūrimai tarp lenkų ir žydų.

[taisyti] Antrasis pasaulinis karas

1939 m. rugsėjo 18 d. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Sovietų armija užėmė Vilnių. 1939 spalio 10 pagal susitarimą Vilnius buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Lietuvos kariuomenė įžengė į Vilnių džiūgaujant vietiniams lietuviams. Didžiojoje sinagogoje įvyko pamaldos ir buvo meldžiamasi už Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, Lietuvos vyriausybę ir kariuomenės vadovybę, sugiedotas Lietuvos himnas. 1939 m. Vilniaus universitetas atnaujino darbą, atkėlus iš Kauno Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. 1940 m. vasarą kartu su visa Lietuva Vilnius buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios). Universitetas 1940 m., Lietuvai tapus Tarybų Sąjungos dalimi buvo pertvarkytas pagal tarybinių universitetų pavyzdį.

1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. 1943 m. okupantai vokiečiai uždarė universitetą ir jis vėl atvėrė duris 1944 m. rudenį. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Vilniaus miesto apygarda.

[taisyti] Tarybų Sąjungos laikotarpis

1944 m. Sovietų valdžia, vėl okupavo Lietuvą. Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine. Sovietų valdžia ėmėsi atstatyti karo apniokiotą Vilnių. Prasidėjo daugiabučių namų ir naujų Vilniaus rajonų statyba Naujamiestyje, Žirmūnuose, Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse. Vykdant rusinimo politiką į Vilniuje statomas gamyklas buvo perkeliami kitataučiai darbininkai, Vilniaus teritorijoje Šiaurės miestelyje pastoviai buvo dislokuotas sovietų armijos pulkas.

[taisyti] Nepriklausomybės atgavimas

1990 m. kovo 11 d. Lietuva pasiskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

1991 m. sausio 9 d. Sovietų Sąjunga pasiuntė karius į Vilnių. Sausio 13-ąją Sovietų armija užėmė Televizijos bokštą. Žuvo 14 civilių. Rugpjūčio 23 dieną, po nepavykusio pučo Rusijoje, nugriautas paminklas Leninui.

1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Vilniui vardą bus davusi Vilnios upė, tekanti pro miestą. Upėvardis Vilnia sietinas su bendriniu lietuvių kalbos žodžiu vilnia (bendrinėje kalboje įsigalėjęs variantas vilnis), reiškiančiu banga - iš tiesų Vilnia yra srauni, banguota upė. Senoji Vilniaus vardo forma Vilnia žinoma rytų Lietuvos tarmėse. Matyt, apie XV a. įsigalėjo vardo forma Vilnius, kuri padaryta pagal tą patį modelį kaip Alyta (upės vardas) ir Alytus (miesto vardas). Vardo Vilnius formos yra užrašytos XVI amžiaus lietuviškuose raštuose. Lotynų kalboje yra išlikusi senoji Vilniaus vardo forma Vilna. Lenkai vartoja kiek perdirbtą senąją vardo formą Wilno.

[taisyti] Demografija

1920—1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Dabar lietuviai yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.

Demografinė raida tarp 1796 ir 1939
1796	1811	1818	1859	1875	1897	1909	1916	1919	1923	1931	1939
17 500	56 300	33 600	58 200	82 700	154 500	205 200	140 800	128 500	167 400	195 100	209 400

Demografinė raida tarp 1941 ir 2007
1941	1944	1959	1970	1979	1985	1989	2001	2003	2004	2006	2007
270 000	110 000	236 100	372 100	481 000	544 400	576 700	542 300	552 800	541 180	541 824	542 782

[taisyti] Geografija

Vilniaus panorama

Vilnius yra pietrytinėje Lietuvoje. Išsidėstęs Vilnios ir Neries santakoje. Apie 20 km į pietus nuo geografinio Europos centro.

Vilnius yra 312 km nuo Baltijos jūros.

Miesto plotas yra 402 kv. km. Pastatai sudaro 20,2% miesto teritorijos. Miškai sudaro 43,9% miesto, o vandenys 2.1%

[taisyti] Klimatas

Klimatas yra žemyninis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra +6°C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5°C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra būna 17°C. Vidutinis kritulių kiekis - 661 millimetrai.

Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.

Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30°C. Tada užšąla upės.

Sniego danga Vilniuje, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose.

[taisyti] Vidutinė temperatūra Vilniuje

Vilniaus miesto vidutinė temperatūra
Mėnesis	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rug	Rug	Spa	Lap	Gru
Vidutin. Aukšč.	-3.5	-1.7	3.3	10.7	18.2	21.1	22.1	21.6	16.4	10.2	3.5	-0.5
Vidutinė žemiausia	-8.7	-7.6	-3.8	1.6	7.5	10.8	12.3	11.5	7.7	3.4	-0.9	-5.2

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Senamiestis

Pagrindinis straipsnis: Vilniaus senamiestis

Vilniaus senamiestis yra urbanistikos paminklas, 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.

[taisyti] Religija

Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.

[taisyti] Katalikai

Šv. Onos bažnyčia

Mieste išliko apie 40 įvairių stilių bažnyčių (daugiau apie miesto bažnyčias žr. čia):

Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia;
Visų Šventųjų bažnyčia;
Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
Šv. Teresės bažnyčia;
Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
Šventosios Dvasios bažnyčia
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XV a.;
Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.

[taisyti] Sentikiai

Vilniuje sentikiai įsikūrė apie 1825–1830 metus. Šiuo metu tai yra viena didžiausių sentikių bendruomenių Baltijos šalyse. Jiems priklauso Vilniaus Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė (pastatyta 1904–1905 metais), nuo XIX a. pradžios veikiančios kapinės.

[taisyti] Kitos religijos

Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė

Mieste yra Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė ir kitos stačiatikių cerkvės (daugiau apie miesto cerkves žr. čia), Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia, dvi žydų religinės bendruomenės, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, musulmonų sunitų bendruomenė ir kt.

[taisyti] Vilnius 2009 m. - Europos kultūros sostinė

Vilnius 2009 m. taps Europos kultūros sostine. Jame jau vyksta kultūros renginiai, kuriems skirtas nemenkas finansavimas. Šios programos rėmuose vyksta parodos, pasirodymai, meninės akcijos - "Menas netikėtose erdvėse", ""Pasaulio muzikos dienos", "Gyvosios istorijos programa" ir kt.

[taisyti] Miesto objektai

[taisyti] Pamėnkalnis (Tauro kalnas)

Pamėnkalnis yra Vilniaus centre (jo viršūnėje gerai matomi stovi Profsąjungų rūmai, o giliau - Santuokų rūmai) tarp Pamėnkalnio, V. Kudirkos, K. Kalinausko ir Tauro gatvių.

Dažnai dar vadinamas Tauro kalnu arba Taurakalniu. Nors legenda pastarąjį pavadinimą sieja su ant jo baubusiu, neva, didžiuliu tauru, Lietuvos girių karaliumi (tuo pakeliant kalno rangą pagal svarbumą į „karališką“ lygį), tikra šio žodžio kilmė yra nuo dignitoriaus Juozapo Bouffalo, kuriam priklausė kalno žemė ar tik jos dalis. Tad vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Dar vienas šio kalno pavadinimas anot archeologo Vykinto Vaitkevičiaus yra Velniakalnis.

[taisyti] Aukštutinė pilis

Gedimino bokštas

Pagrindinis straipsnis: Vilniaus Aukštutinė pilis

Gedimino kalno ovalioje aikštelėje stūkso Vilniaus aukštutinės pilies liekanos su Gedimino bokštu. Kalno aukštis nuo papėdės siekia 47-48 m. Turi stačius šlaitus. (35'-40')

[taisyti] Televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas

Pagrindinis straipsnis: Vilniaus televizijos bokštas

Vilniaus televizijos bokštas - tai aukščiausias Lietuvos statinys, kurio aukštis siekia 326,4 metro. Statinys yra Karoliniškių rajone, prie Neries upės šlaito.165 m aukštyje yra įrengta kavinė „Paukščių takas“

[taisyti] Trijų Kryžių paminklas

Trijų Kryžių kalnas

Pagrindinis straipsnis: Trijų Kryžių paminklas

Trys Kryžiai – paminklas Vilniaus mieste, ant Plikojo kalno. Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

[taisyti] Šeškinės ozas

Šeškinės ozas – ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Visų Vilniaus mokyklų kategorija - Vilniaus mokyklos.

[taisyti] Aukštosios mokyklos

Valstybinės aukštosios mokyklos:

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Mykolo Romerio universitetas
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vilniaus kolegija
Vilniaus pedagoginis universitetas
Vilniaus universitetas, įkurtas 1579 metais yra vienas seniausių universitetų Europoje

Nevalstybinės aukštosios mokyklos:

[taisyti] Bendrojo lavinimo mokyklos

J. Tallat-Kelpšos konservatorija
2 jaunimo mokyklos
nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
1 licėjus
18 gimnazijų
62 vidurinės mokyklos
32 pagrindinės mokyklos
21 pradinė mokykla
14 mokyklų-darželių

[taisyti] Kraštinės koordinatės

54° 49' 20‘’

25° 01' 40‘’

25° 28' 50‘’

54° 34' 00‘’

[taisyti] Savivaldybė

Vilnius

Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Vilniaus apskritis
Miestai:	Vilnius Grigiškės
Gyventojų (2005):	553 061 (1)
Gyventojų tankumas:	1379,2 žm./km² (6)
Plotas:	401 km² (51)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:	Juozas Imbrasas (2007–)

Vilniaus miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje). Savivaldybėje telkšo 18 ežerų.

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.

[taisyti] Istorija

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1976	263	445.900		Vilnius
1979		475.825		Vilnius
1988	287,18	577.000	4 rajonai: Lenino, Spalio, Tarybų, Naujosios Vilnios	Vilnius
1989	287	576.747		Vilnius
1999	401	588.400
2001	401	553.904	21 seniūnija: Antakalnio seniūnija, Fabijoniškių seniūnija, Grigiškių seniūnija, Justiniškių seniūnija, Karoliniškių seniūnija, Lazdynų seniūnija, Naujamiesčio seniūnija, Naujininkų seniūnija, Naujosios Vilnios seniūnija, Panerių seniūnija, Pašilaičių seniūnija, Pilaitės seniūnija, Rasų seniūnija, Senamiesčio seniūnija, Šeškinės seniūnija, Šnipiškių seniūnija, Verkių seniūnija, Vilkpėdės seniūnija, Viršuliškių seniūnija, Žirmūnų seniūnija, Žvėryno seniūnija	2 miestai: Grigiškės, Vilnius 3 kaimai (išsamiau)

[taisyti] Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:

Numeris	Seniūnija	Plotas	Gyventojų skaičius
1	Verkių seniūnija	55,65 km²	30900
2	Antakalnio seniūnija	77,2 km²	39700
3	Pašilaičių seniūnija	8,2 km²	25700
4	Fabijoniškių seniūnija	4,1 km²	36600
5	Pilaitės seniūnija	13,8 km²	16000
6	Justiniškių seniūnija	2,98 km²	30958
7	Viršuliškių seniūnija	2,5 km²	16300
8	Šeškinės seniūnija	4,4 km²	36600
9	Šnipiškių seniūnija	3,12 km²	19321
10	Žirmūnų seniūnija	8,5 km²	47400
11	Karoliniškių seniūnija	4,0 km²	31200
12	Žvėryno seniūnija	2,7 km²	12200
13	Grigiškių seniūnija	7,1 km²	12000
14	Lazdynų seniūnija	10,3 km²	32200
15	Vilkpėdės seniūnija	10,3 km²	24700
16	Naujamiesčio seniūnija	4,8 km²	27900
17	Senamiesčio seniūnija	4,5 km²	21000
18	Naujosios Vilnios seniūnija	39,3 km²	32800
19	Panerių seniūnija	84,94 km²	8900
20	Naujininkų seniūnija	41,1 km²	33500
21	Rasų seniūnija	12,7 km²	13100

Vikižodynas (savivaldybė)

Laisvajame žodyne yra terminas Vilniaus miesto savivaldybė

Lietuvos apskritys

Vilniaus apskritis

[taisyti] Susisiekimas

[taisyti] Tiltai

Baltasis tiltas

Liubarto tiltas

Žirmūnų tiltas

Vilniuje yra 13 tiltų per Nerį (trys - pėsčiųjų) ir per 20 tiltų per mažesnes upes - Vilnią, Veržuvą, Baltupį bei kitas.

Tiltai per Nerį (prieš srovę):

Svarbesnieji tiltai per Vilnią (prieš srovę):

[taisyti] Keliai

Iš Vilniaus išeina dvi automagistralės: A1 magistralė, kuri veda į Klaipėdą, per Kauną, ir A2 magistralė, kuri veda į Panevėžį, taip pat penki kiti magistraliniai keliai: A3 (į Medininkus), A4 (į Druskininkus), A14 (į Uteną), A15 (į Šalčininkus) bei A16 (į Marijampolę).

[taisyti] Viešasis transportas

Mieste yra 20 troleibusų maršrutų ir apie 60 autobusų ^[1], didžiausias numeris yra 82. Pirmoji linija nutiesta 1955 metais, pirmieji troleibusai mieste ėmė kursuoti 1956 m. .

Šiuo metu planuojami Vilniaus metropoliteno, Vilniaus tramvajaus projektai, pirmiausia vystomas ir patogesniems žmonių poreikiams pritaikomas esamas viešasis transportas.