Vilniaus apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus apskritis
Herbas
Apskritis
Apskritis	LT-VL
Pagrindinė informacija
Administracinis centras	Vilnius
Plotas	9 731 km² (1 vieta)
Gyventojų skaičius	848 555 (1 vieta)
Tankumas	87,3/km²
Procentaliai	24,8%
Apskrities viršininkas	Alfonsas Macaitis
Apskrities žemėlapis

Vilniaus apskritis yra pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių.

Apskrityje yra 8 savivaldybės:

• Elektrėnų
• Vilniaus miesto
• Šalčininkų rajono
• Širvintų rajono
• Švenčionių rajono
• Trakų rajono
• Ukmergės rajono
• Vilniaus rajono

[taisyti] Istorija

Maždaug nuo XVI a. regionas aplink Vilnių turėjo vaivadijos statusą (Vilniaus vaivadija). Po Žečpospolitos padalijimo, valdant Rusijai, buvo suformuota Vilniaus gubernija. XX amžiuje, tarpukariu, Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Dabartinė Vilniaus apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d., herbas Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apskritis sudaryta 1566 metais. Iki 1795 m. ji priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. ir 1801–1915 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1915–1916 m. įėjo į Oberosto Vilniaus, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį, nuo 1920 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1925 m. buvo pertvarkyta į Vilniaus-Trakų apskritį.

TSRS grąžinus kraštą Lietuvai, 1939 m. spalį Vilniaus apskritis vėl atkurta. 1941 m. dalis teritorijos perduota naujai Eišiškių apskričiai, o Vilniaus apskričiai perleisti Dieveniškių ir Šalčininkų valsčiai, anksčiau priklausę Ašmenos apskričiai. Vilniaus apskritis 1941–1944 m. priklausė Vilniaus krašto apygardai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Vilniaus rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Naujosios Vilnios rajonui (31 apylinkė), Nemenčinės rajonui (21 apylinkė), Pabradės rajonui (3 apylinkės) ir Šalčininkų rajonui (34 apylinkės).

[taisyti] Valsčiai

Apskrities valsčiai 1939–1950 metais:

[taisyti] Turizmas

Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.

Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas – skulptūrų muziejus po atviru dangumi.

Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.

[taisyti] Pramonė

Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.

[taisyti] Miestai

Apskrityje yra 16 miestų, iš kurių didžiausi:

1. Vilnius
2. Ukmergė
3. Elektrėnai
4. Lentvaris
5. Grigiškės

[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas

• Skonė, Švedija
• Gardino sritis, Baltarusija
• Minsko sritis, Baltarusija
• Kijevo sritis, Ukraina
• Dnepropetrovsko sritis, Ukraina
• Volynės sritis, Ukraina

[taisyti] Apskrities viršininkai

• 1995 m. kovo 1 d. Alfonsas Macaitis
• 1997 m. sausio 15 d. Alis Vidūnas
• 2000 m. gruodžio 15 d. Algirdas Kudzys
• 2001 m. liepos 26 d. Gediminas Paviržis
• 2003 m. balandžio 9 d. Arvydas Klimkevičius
• 2003 m. rugpjūčio 13 d. Feliksas Kolosauskas
• 2004 m. gruodžio 29 d. Gintaras Gibas
• 2006 m. liepos 27 d. Alfonsas Macaitis

[taisyti] Ateities planai

Ateityje numanoma suskaldyti Vilniaus apskritį į dvi ar daugiau apskričių. Tai turėtų padėti krašto ekonomiką, pritraukti investicijas, mat nesutariama dėl bendro apskrities plano. Jei apskritis bus padalyta, tada turėtų padidėti ir Vilniaus miesto plotas.

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Vilniaus apskritis

• Apskrities tinklalapis