Sąrašas:Lietuvos vadovai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio Sąrašas:Lietuvos valdovai)

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lietuvos valdovai – Lietuvos didieji kunigaikščiai, karaliai.

Turinys

1 Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė (1236-1569)
2 Dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga (1569-1795)

[taisyti] Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė (1236-1569)

Didžiąją Lietuvos Kunigaikštystę valdė šie didieji kunigaikščiai:

[taisyti] Ankstyvieji Didieji Kunigaikščiai (1236–1291)

	Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Pastabos
1236-1263	Mindaugas	Mindouh	Mendog	Didysis kunigaikštis, nuo 1253 Lietuvos karalius. Po jo žūties prasidėjo kovos dėl sosto paveldėjimo.
1263-1264	Treniota
1264-1267	Vaišvilkas	Vojszalak	Woyszwiłk	Mindaugo sūnus.
1267-1269	Švarnas (Švarnas)	Shvarno	Szwarno
1269-1282	Traidenis	Trajdzien	Trojden
1282-1285	Daumantas	Dowmont
1285-1291	Butigeidis or Butegeidis	Budzikid		Įkūrė Gediminaičių dinastiją

[taisyti] Gediminaičiai (1291-1440)

	Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Pastabos
1291-1295	Butvydas	Lutavier	Budwid	Butigeidžio brolis, Vytenio ir Gedimino tėvas
1295-1316	Vytenis		Witenes	Butvydo sūnus
1316-1341	Gediminas	Giedymin	Giedymin	Butvydo sūnus. Po mirties palikimą paliko septyniems sūnums.
1341-1345	Jaunutis	Jewnut	Jewnuta	Gedimino sūnus.
1345-1377	Algirdas	Olgierd		Gedimino sūnus. Valdė kartu su Kęstučiu, kuris aktyviai veikė vakaruose. Algirdas veikė rytuose.
1377-1381	Jogaila	Jahajla	Władysław II Jagiełło	Algirdo sūnus. Lenkijos Karalius nuo 1386. Pradėjo Jogailaičius.
1381-1382	Kęstutis	Kiejstut		Gedimino sūnus, valdė kartu su Algirdu. Kęstutis valdė vakarų Lietuvą (su sostine Trakai). Nuo Jogailos atsiskyrė 1381, valdė visą Lietuvą. Po metų buvo nužudytas.
1382-1392	Jogaila	Jahajla	Władysław II Jagiełło	Lenkijos Karalius 1386-1434. Skirgaila (1387-1392).
1392-1430	Vytautas Didysis (Vytautas Didysis)	Vitaut	Witold	Kęstučio sūnus. Kartu su tėvu kovojo prieš Jogailą, ir po to patapo Didžiuoju Lietuvos Kunigaikščiu 1392. Lietuvos karaliumi turėjo būti karūnuotas 1429, tačiau karūną pagrobė lenkai. Mirė iki atkeliavo antroji karūna.
1430-1432	Švitrigaila	Svidryhajla	Świdrygiełło	Algirdo sūnus, Jogailos brolis.
1432-1440	Žygimantas Kęstutaitis (Sigismund Kestutatis)	Zygimont I Kejstutavicz	Zygmunt Kiejstutowicz	Kęstučio sūnus, Vytauto brolis. Nužudytas Švitrigailos rėmėjų.

[taisyti] Jogailaičiai (1440–1572)

Jogailaičiai yra Gediminaičių dinastijos tąsa.

		Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Pastabos
1440-1492	Kazimieras Jogailaitis	Kazimieras IV Jogailaitis	Kazimir Jahelonczyk	Kazimierz IV Jagiellończyk	Jogailos sūnus.
1492-1506	Aleksandras I	Aleksandras I	Alaksandr	Aleksander I	Kazimiero sūnus.
1506-1548	Žygimantas Senasis	Žygimantas Senasis	Žygimantas Senasis	Žygimantas Senasis	Kazimiero sūnus.
1548-1572	Žygimantas Augustas	Žygimantas Augustas	Žygimont III August	Zygmunt II August	Žygimanto Senojo sūnus.

[taisyti] Dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga (1569-1795)

Kadencija	Incumbent	Didysis kunigaikštis	Rutėniškai	Lenkiškai	Lenkiškai	Pastabos
1573-1575	Henry III de Valois	Henrikas Valua	Anry Valua	Henryk Walezy	de Valois	Pabėgo į Prancūziją, kur buvo karūnuotas Henriku III.
1576-1586	Steponas Batoras	Steponas Batoras	Stiapan Batura	Stefan Batory	Báthory
1588-1632	Zigmantas Vaza	Zigmantas IV Vaza	Žyhimont III Vaza	Zygmunt III Waza	Vasa
1632-1648	Ladislaus IV Vasa	Vladislovas II Vaza	Uladzislaǔ I Vaza	Władysław IV Waza
1648-1668	Jonas I Kazimieras Vaza	Jonas I Kazimieras Vaza	Jan Kazimier Vaza	Jan Kazimierz
1669-1673	Mykolas Kaributas Višnioveckis	Mykolas I Kaributas Višnioveckis	Michał Karybut Wišniaviecki	Michał Korybut Wiśniowiecki
1674-1696	Jonas Sobieskis	Jonas II Sobieskis		Jan III Sobieski
1697-1706	Augustas II	Augustas II Saksas	Aǔhust II Mocny	August II Mocny	Wettin	taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
1706-1709	Stanislovas Leščinskis	Stanislovas Leščinskis		Stanisław Leszczyński
1709-1733	Augustas II	Augustas II	Aǔhust II Mocny	August II Mocny	Wettin	taip pat Saksonijos įpėdinis kaip Fridrichas Augustas I
1733-1736	Stanislovas Leščinskis	Stanislovas Leščinskis		Stanisław Leszczyński
1733-1763	Augustas III	Augustas III Saksas	August III Sas	August III Saski	Wettin
1764-1795	Stanislovas Augustas Poniatovskis	Stanislovas II Augustas Poniatovskis		Stanisław August Poniatowski

[taisyti] Po padalijimų (1795-1917)

Po Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos padalijimų Rusijos imperatoriai save tituluodavo Lietuvos Didžiaisiais Kunigaikščiais ir Lenkijos Karaliais. Lietuva XIX amžiuje buvo laikoma turinti didesnę teritoriją lyginant su šių laikų moderniąja Lietuva.

[taisyti] Naujosios valstybės prezidentai (1919-1940)

Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuva buvo atkurta ir paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos 1918 metais vasario 16 dieną. Nuo tada, Lietuvos prezidentai buvo renkami. Šviesiai mėlyna spalva reiškia laikinieji prezidentai.

Kadencija	Prezidentas	Pastabos
1919 m. balandžio 4 d. 1920 m. birželio 19 d.	Antanas Smetona
1920 m. birželio 19 d. 1922 m. gruodžio 21 d.	Aleksandras Stulginskis	Pavadavo Antaną Smetoną.
1922 m. gruodžio 21 d. 1926 m. birželio 7 d.	Aleksandras Stulginskis
1926 m. birželio 7 d. 1926 m. gruodžio 17 d.	Kazys Grinius	Prezidentas šešis mėnesius. Nuverstas Antano Smetonos.
1926 m. gruodžio 17 d. 1926 m. gruodžio 18 d.	Jonas Staugaitis	Prezidentas per Smetonos karinį perversmą.
1926 m. gruodžio 19 d. 1940 m. birželio 15 d.	Antanas Smetona	Kariniu perversmu nuvertė Kazį Grinių.
1940 m. birželio 15 d. 1940 m. birželio 17 d.	Antanas Merkys	Antano Smetonos paskirtas LR prezidento pozicijai. Sovietų suimtas ir ištremtas.
1940 m. birželio 17 d. 1940 m. liepos 21 d.	Justas Paleckis

[taisyti] Lietuvos Komunistinės Partijos vadovai (1940-1990)

Kai Sovietų sąjunga užėmė Lietuvą, Lietuvos komunistų partija buvo įvesta. Štai partijos vadovų sąrašas:

Kadencija	Vadovas
1940-1974	Antanas Sniečkus
1974-1987	Petras Griškevičius
1987-1988	Ringaudas Songaila
1988-1990	Algirdas Brazauskas

[taisyti] Atkurtos valstybės prezidentai (nuo 1990)

Kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos valdžios, prezidentai vėl buvo renkami. Pirmas oficialus prezidentas buvo Algirdas Brazauskas, išrinktas 1993 metais. Šviesiai mėlyna spalva reiškia laikinieji prezidentai.

Kadencija	Prezidentas	Pastabos
1990-1992	Vytautas Landsbergis	Tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku (tuomet aukščiausia pozicija Lietuvoje)
1993-1998	Algirdas Brazauskas	Oficialus Lietuvos Respublikos prezidentas.
1998-2003	Valdas Adamkus
2003-2004	Rolandas Paksas	Už LR Konstitucijos pažeidimus pašalintas.
2004	Artūras Paulauskas	Laikinasis prezidentas iki rinkimų po Rolando Pakso pašalinimo.
2004-	Valdas Adamkus

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_vadovai"